Kai dėl krovinio išrenkami kelio ženklai, kilnojamos elektros linijos, o asfaltą pakeičia vanduo

Didžiulius vėjo jėgainės sparnus kartais galima pamatyti ne tik laukiant stipresnio gūsio laukuose, o katerius – ne tik skrodžiant marių bangas, bet ir, pavyzdžiui, autostradose. Nestandartiniai, negabaritiniai kroviniai Lietuvos keliuose – ne toks jau retas svečias. Vieniems tai egzotika, kitiems nemenkas organizavimo transportuoti iššūkis.

Kai dėl krovinio išrenkami kelio ženklai, kilnojamos elektros linijos, o asfaltą pakeičia vanduo

Pervežami net namai

Nestandartinių krovinių transportavimu užsiimančios logistikos bendrovės „Tomegris“ direktorius Tomas Černiauskas įsitikinęs, kad pervežami gali būti įvairiausi gaminiai. Štai nuo 2003 m. veikiančios įmonės dažniausių krovinių sąraše – žemės ūkio technika, kateriai, laivai, vėjo jėgainių detalės, gamyboje ar statybose naudojamos metalo konstrukcijos ir netgi modulinių namų dalys, iš kurių Skandinavijoje statomi ir daugiabučiai namai. Su pastaraisiais kroviniais susijęs ir kone sudėtingiausias pašnekovo įvykdytas projektas.

„Iš Lietuvos į Švediją gabenti gaminiai nebuvo labai dideli (kiekvienas 4 metrų pločio ir aukščio, maždaug 12 metrų ilgio), tačiau jų buvo net 40. Nemažai ir procesų. Visų pirma, šias namų dalis reikėjo transportuoti iš gamyklos į uostą, kranais pakrauti į specialiai išnuomotą laivą, tuomet kitoje Baltijos jūros pusėje panaudojant kranus iškrauti ir galiausiai nuvežti į statybvietę“, – prisimena T. Černiauskas.

Suderinta minučių tikslumu

Prisimindamas šį savo karjeroje sudėtingiausią projektą pašnekovas pabrėžia, kad gabenant negabaritinius krovinius ypač svarbu tikslus procesų valdymas. Juk kroviniai dažnai transportuojami ne tik sausuma, bet ir vandeniu, pasitelkiami specialiai šiam tikslui išnuomoti laivai, transporto priemones lydi palyda, tad brangiai kainuoja kiekviena minutė.

Pavyzdžiui, Švedijoje modulinių namų dalis pervežantys vairuotojai neturėjo daug atokvėpio akimirkų – iš laivo kroviniai buvo kraunami tiesiai į vilkikų puspriekabes, tuomet buvo vežami į statybvietę, ten iškraunami, o transporto priemonės vėl pajudėdavo atgal į uostą. Dar mažiau improvizacijos – renkantis maršrutą.

„Prieš pajudant su kroviniu būtina žinoti daugybę niuansų – kiekvienos valstybės įstatyminė bazė yra skirtinga, ją reikia suprasti ir turėti informacijos, kada ir kaip galima keliauti. Taip pat būtina gauti leidimus. Įdomu, kad kai kuriose valstybėse net negali pats rinktis maršruto, jį tau parenka“, – teigia „Tomegris“ vadovas.

Tenka išrinkti ir kelio ženklus

Černiauskas prisimena ir atvejus, kai dėl didelių negabaritinių krovinių, pavyzdžiui, 6 metrų skersmens talpyklos, teko ne tik keisti maršrutą, bet ir, kroviniui netilpus po tiltais, išrinkti kelio ženklus, kilnoti elektros linijas ir stabdyti eismą. Visgi sudėtingiausia, kai dėl pernelyg didelių krovinio matmenų ar svorio atsakingos valstybės institucijos pareiškia, kad šalies teritorija tiesiog negalima judėti. Tuomet logistikos bendrovių akys nukrypsta į vandens transportą.

„Kartais pasitaiko situacijų, kai kroviniui laivu atvykus į kitą šalį nėra galimybės toliau naudoti sausumos transporto, todėl keliaujama vidaus vandenimis. Tokie būdai ir lankstumas organizuojant padėjo mums krovinius iš Baltijos ir aplinkinių šalių transportuoti į tokius, žvelgiant iš Lietuvos, tolimus Europos kampelius, kaip Kipras, Maljorka ir Sicilija“, – pasakoja logistikos ekspertas.

Gedimo kaina – milžiniška

Kai pasitelkiama laivyba, iš dalies ir darbai pasunkėja – laivų nuoma kainuoja ypač brangiai, todėl bet koks uždelsimas reiškia milžiniškus nuostolius. Nukenčia ir įmonės vardas – klientai, ypač Vakarų Europos šalyse, netoleruoja prastovų ir delsimų. Tai suprasdamas „Tomegris“ vadovas labai daug investicijų ir dėmesio skiria būtent autotransporto parko kokybei.

„Neturime prabangos, kad transporto priemonės gestų. Kiekvienas gedimas mažina pravažumą, tenka laukti ir mus labai dažnai lydintiems policijos ekipažams. Prastovas skaičiuoja krovinį priimantys laivai“, – teigia logistikos ekspertas.

Plėtra – jau artimiausiu metu

Anot T. Černiausko, užsiimant stambiagabaričių krovinių pervežimu svarbu ne tik autotransporto priemonių patikimumas, bet ir jų gamintojo suteikiamos techninės priežiūros paslaugos.

„Mūsų veikloje labai svarbi bendravimo kokybė, pažadų vykdymas sutartu laiku ir tikslumas. Be to negalėtume kokybiškai vykdyti savo įsipareigojimų klientams. Juk visos transporto priemonės anksčiau ar vėliau genda, tačiau esant kokybiškam techniniam servisui gedimų ir nuostolių galima išvengti. O kai viskas vykdoma laiku, palaipsniui daugėja užsakymų ir galiausiai jaučiamas jų perviršis, kuris lemia verslo plėtrą. Dėl sėkmingų rezultatų ir patikimos technikos artimiausiu metu kaip tik ketiname išplėsti savo autotransporto parką“, – ateities planais dalijasi „Tomegris“ vadovas.

Papildoma informacija:

„Scania“ yra viena didžiausių pasaulyje transporto sprendimų teikėjų, kartu su savo partneriais ir klientais kurianti tvarią transporto sistemą. 2020 m. įmonė pardavė 66 900 vilkikų, 5 200 autobusų bei 11 000 pramoninių ir jūrinių variklių. Pardavimo pajamos pernai siekė daugiau nei 12,29 mlrd. eurų, iš kurių apie 20 proc. sugeneravo teikiamos paslaugos.

1891 m. įkurta „Scania“ šiandien veikia daugiau nei 100 šalių ir joje dirba 50 000 darbuotojų. Moksliniai ir eksperimentiniai tyrimai bei naujų produktų kūrimas sukoncentruoti Švedijoje. Gamyba vyksta Europoje ir Lotynų Amerikoje. Regioniniai gamybos centrai įsteigti Afrikoje, Azijoje ir Eurazijoje.

UAB „Scania Lietuva“ prekiauja naujais ir naudotais „Scania“ sunkvežimiais bei autobusais, siūlo jų finansavimą ir draudimą, atlieka techninės priežiūros ir remonto darbus autorizuotuose įmonės servisuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, teikia ekonominio vairavimo, transporto parko valdymo, tachografo ir kitas paslaugas.