Lietuvos švietimo taryba: aukštojo mokslo prieinamumas neturi priklausyti nuo asmens socialinės ar ekonominės padėties (pataisyta)

Lietuvos švietimo taryba pateikė Vyriausybei siūlymus dėl aukštojo mokslo prieinamumo didinimo. Siūlymais siekiama atkreipti sprendimų priėmėjų dėmesį į tai, kad švietimo sistemoje turi būti sudarytos lygios galimybės kiekvienam, kuris atitinka stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus, patekti, tęsti ir baigti aukštąjį mokslą.

Lietuvos švietimo taryba: aukštojo mokslo prieinamumas neturi priklausyti nuo asmens socialinės ar ekonominės padėties (pataisyta)

„Galimybėms siekti aukštojo mokslo neturi turėti įtakos asmens finansinė situacija, tai, kiek jis turi vaikų, iš kokios šeimos yra kilęs ar  kiti panašūs veiksniai. Aukštasis mokslas turi būti prieinamas tik pagal gabumus ir žinias“, – sako Tarybos pirmininkė prof. dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.

Patekimo studijuoti į aukštąją mokyklą per pastaruosius dešimt metų duomenų analizės pagrindu galima daryti prielaidą, kad aukštojo mokslo prieinamumas Lietuvoje mažėja. Vyriausybės strateginio analizės centro (STRATA) atlikti tyrimai rodo, kad vos 25 proc. 8 klasę lankiusių moksleivių, kilusių iš nepasiturinčių šeimų, sudėtingos socialinės ekonominės aplinkos jaunuoliai į stipriausius šalies universitetus įstoja tris kartus rečiau nei abiturientai iš socialiai stipresnių šeimų. Baigę studijas absolventai iš šeimų, gaunančių mažas pajamas, darbo rinkoje integravosi prasčiau ir studijas magistrantūroje tęsė rečiau nei likusieji.

Siekiant didinti aukštojo mokslo prieinamumą, Taryba pasiūlė Vyriausybei galimus įstatymų pakeitimus, susijusius su aukštojo mokslo prieinamumo sampratos ir jos sąlygų įtvirtinimu ne tik įstatymuose, bet ir realiame įgyvendinime. Siūloma numatyti, kad sutartyse su aukštąja mokykla būtų skiriama iki trijų proc. lėšų studijų prieinamumui užtikrinti, suvienodinti stojimo reikalavimus stojantiems ir suteikti galimybę aukštosioms mokykloms pačioms numatyti reikalingus egzaminus, išskyrus lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą.

Atkreiptas dėmesys, kad šiuo metu pagrindinis ir vienintelis kelias įstoti į aukštąją mokyklą yra valstybinių brandos egzaminų ir mokymosi rezultatai. Jei asmuo svarstytų galimybę studijuoti aukštojoje mokykloje po ilgos pertraukos, net ir turėdamas ilgametę darbo patirtį, bet ne pakankamai aukštus brandos egzamino rezultatus, jo galimybės studijuoti aukštojoje mokykloje valstybės finansuojamoje vietoje būtų ribotos. Atsižvelgusi į tai, Taryba siūlo įdiegti alternatyvias galimybes stojimui į aukštąją mokyklą, jeigu asmuo yra įgijęs trumposios pakopos studijų kvalifikaciją arba jeigu stojantieji į aukštąją mokyklą yra įgiję brandos atestatą ne anksčiau kaip prieš penkerius metus ir jiems teisės aktų bei aukštosios mokyklos nustatyta tvarka neformaliuoju ir savišvietos būdu yra įskaityta ne mažiau kaip 25 proc. studijų krypties studijų kreditų. Taip pat siūloma į konkursinį stojimo į aukštąją mokyklą balą įskaičiuoti ne tik brandos egzaminų ir mokymosi rezultatus, bet ir profesinio mokymo kvalifikacijos ir motyvacijos rezultatus.

Taryba kaip priemonę, didinančią aukštojo mokslo prieinamumą, siūlo pakoreguotas valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygas. Siūloma numatyti, kad paskolos grąžinimas būtų susietas su pajamų riba pagal vidutinį darbo užmokestį ir ilgesne paskolos grąžinimo pradžia (penkeri metai po studijų baigimo), numatant galimybę paskolą grąžinti lengvatinėmis sąlygomis (aktualios studijų programos, įsidarbinimas po studijų pagal profesiją, įsidarbinimas regionuose).

Taryba yra Seimo sudaryta ir jam atskaitinga valstybės švietimo savivaldos institucija, atliekanti ekspertinį vertinimą ir konsultuojanti strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais. Tarybos nariai dirba visuomeniniais pagrindais.

Daugiau informacijos:

Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė

Tel. (8 5) 239 6791, el. p. deimante.zegune@lrs.lt