Prof. M. Jurkynas: visi LRT tarybos nariai nori objektyvios, įdomios, tolerantiškos žiniasklaidos

Prezidentas Gitanas Nausėda sausio pabaigoje Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos nariu paskyrė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorių, politologą Mindaugą Jurkyną. Prezidentas tuomet išreiškė viltį, kad politologo ilgametė patirtis, akademiniai įgūdžiai ir įžvalgos prisidės prie dar sėkmingesnio tarybos darbo užtikrinant, kad visuomeninio transliuotojo rengiamas programų turinys būtų objektyvus ir nešališkas, plačiai atspindėtų Lietuvos gyventojų pažiūras ir įsitikinimus.

Prof. M. Jurkynas: visi LRT tarybos nariai nori objektyvios, įdomios, tolerantiškos žiniasklaidos

Profesorius M. Jurkynas yra VDU Regionistikos katedros ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius, taip pat turintis dėstymo darbo patirties Vilniaus bei Mykolo Romerio universitetuose, dalyvavęs stažuotėse užsienio aukštosiose mokyklose, bendradarbiavęs tarptautiniuose projektuose.

Profesorius  tikina, jog darbas taryboje yra įpareigojantis, tačiau joje dirbantys nariai stengiasi užtikrinti, kad visuomeninis transliuotojas sėkmingai vykdytų savo misiją. „Priemonės tobulinti LRT darbą taryboje yra diskutuojamos nuolat ir demokratiškai balsuojant yra priimami kolektyviniai sprendimai. Visi tarybos nariai nori objektyvios, įdomios, efektyvios, tolerantiškos ir Lietuvos kultūrą atspindinčios bei kuriančios žiniasklaidos“, – teigia prof. M. Jurkynas.

Darbą LRT taryboje pradėjote nuo sausio pabaigos. Su kokiais iššūkiais tenka susidurti, kokia yra šio darbo specifika?

Darbas LRT taryboje su kolegėmis ir kolegomis įpareigoja stengtis, kad LRT dirbtų efektyviai ir vykdytų visuomeninę švietimo misiją. Pagrindiniai iššūkiai šiuo metu yra nemaži naujos informacijos kiekiai ir teminė „specializacija“ LRT Pirkimų ir investicijų politikos komitete. Darbo taryboje specifika yra padėti visuomeniniam transliuotojui, remiantis LRT įstatymu, spręsti turto valdymo, turinio kūrimo ir kitus klausimus. Politologine prasme LRT taryba yra tarsi „parlamentas“, o LRT administracija – „vyriausybė“.

Sukaupėte solidžią patirtį per ilgametį akademinį darbą, stažuotes užsienyje, politinę veiklą. Kaip ši patirtis, akademiniai įgūdžiai ir politologo įžvalgos galėtų padėti dirbant LRT taryboje?

Nesu vienintelis akademinio pasaulio atstovas joje. Taryboje dirba KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka, prof. Irena Vaišvilaitė,  prof. Darijus Beinoravičius, dr. Norbertas Černiauskas. Akademiniai įgūdžiai yra susiję su tam tikra administravimo ir vertinimo patirtimi. Pavyzdžiui, studijų programų savianalizės logika įgalina geriau matyti LRT veiklos rezultatus, ataskaitas, planus. Politikos mokslininko specifika leidžia matyti politinius interesus, kurie vienaip ar kitaip bando paveikti LRT veiklą.

Jūsų nuomone, kokių priemonių reikėtų imtis, siekiant patobulinti LRT, atsižvelgiant į jo kaip nacionalinio transliuotojo misiją?

LRT veiklos priežiūra ir pasiūlymai nuolat derinami su LRT administracija. Tai natūralus procesas, kai iniciatyvos kyla abiejose institucijose. Manau, kad LRT, kaip bet kuri žiniasklaidos organizacija, yra nuolatinėje raidoje, žiūrinti į auditorijos poreikius, pokyčius, visuomeninę misiją, atgarsius ir t. t. Priemonės tobulinti LRT darbą taryboje yra diskutuojamos nuolat ir demokratiškai balsuojant yra priimami kolektyviniai sprendimai. Visi tarybos nariai nori objektyvios, įdomios, efektyvios, tolerantiškos ir Lietuvos kultūrą atspindinčios bei kuriančios žiniasklaidos.

Galbūt yra gerųjų praktikų, pavyzdžiui, užsienyje, iš kurių galima pasimokyti organizuojant LRT tarybos darbą?

Gerosios praktikos yra įvairios. Pavyzdžiui, visi LRT tarybos komitetai pasitelkia nenuolatinius komiteto narius kaip išorės ekspertus tam, kad požiūris „iš šono“ padėtų racionaliau ir išmaniau spręsti kylančias problemas ir rutininius klausimus. Kitos idėjos gerosioms praktikoms atsiranda darbo metu ir yra svarstomos tarybos posėdžiuose.

Galbūt vienas iš aktualių klausimų yra pusiausvyros siekimas? Pavyzdžiui, kaip suderinti tradicijų palaikymą su šiuolaikiškumu, vakarietiškomis vertybėmis? Kaip LRT išlaikyti šią pusiausvyrą, ypač kalbant apie aštresnius, kontraversiškus klausimus?

LRT netrūksta ir konservatyvių, ir liberalių požiūrių. Pažiūrėkite į TV, radijo laidas, internetinį LRT portalą ir matysite, jog įvairios nuomonės yra atspindimos. Žinoma, po kai kurių laidų LRT taryba ir administracija sulaukia laiškų, kurie kritikuoja vienokią ar kitokią nuomonę bei ideologinę poziciją. Tai yra natūrali demokratinių diskusijų, atspindinčių Lietuvos visuomenės įvairovę, dalis. Į visus laiškus yra pagrįstai atsakoma.

Vienas naujesnių taryboje spręstų klausimų – etikos kontrolieriaus konkursas. Kokia yra šios pozicijos darbuotojo reikšmė?

Etikos kontrolierius turės būti visuomenės ausys ir akys stebint etikos standartų laikymąsi LRT. Manau, kad tokiam ekspertui reikia palinkėti geležinių nervų, storos odos ir geros sveikatos.

Ar žiūrite televizorių, LRT laidas? Kaip žiūrovas, kokias laidas, serialus, filmus labiausiai mėgstate?

Televiziją šalia informacijos internete žiūriu pagal turimus laiko resursus. LRT tai dažniausiai yra „Panorama“, politiniai debatai, kai kurie sporto renginiai bei kultūrinės laidos ar filmai „LRT plius“ kanalu. Pasakysiu šališkai, kad vargu bau ar bebus geresnis serialas už „Tvin Pyksą“ („Twin Peaks“).

Kontaktinis asmuo

Martynas Gedvila

Komunikacijos grupė

Vytauto Didžiojo universitetas

K. Donelaičio g. 58-10, Kaunas

Tel.: (8 37) 327 960

Mob.: +370 614 88625

El. paštas: Martynas.Gedvila@vdu.lt

Prof. Mindaugas Jurkynas

Tai yra pranešimas spaudai, už kurio turinį BNS neatsako.