Seimas antrą kartą apsvarstė kitų metų valstybės biudžeto tikslinimo projektą

  Seimo nariams pristatytas Vyriausybės apsvarstytas ir patobulintas Seimo grąžintas šių metų valstybės biudžeto tikslinimo projektas Nr. XIVP-1499(2), kuriuo siekiama sušvelninti infliacijos pasekmes ir stiprinti energetinę nepriklausomybę, teikiant pagalbą karo pabėgėliams bei palaikant kritinę nacionalinę infrastruktūrą ir saugumą. Pasak patikslintą projektą pristačiusios finansų ministrės Gintarės Skaistės, Vyriausybė, išnagrinėjusi visus gautus Seimo komitetų, Seimo narių, valstybės institucijų ir įstaigų bei asociacijų pasiūlymus, nekeičiant bendros asignavimų sumos, siūlo perskirstyti asignavimus tarp asignavimų valdytojų. „Biudžete atlikti pakeitimai yra minimalūs. Keičiami tų pačių asignavimų ribose perskirstant. Perskirstomi Žemės ūkio ministerijos asignavimai, 143 tūkst. Eur skiriant Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai iš Ukrainos atsivežtų karo pabėgėlių gyvūnų vakcinavimui, ženklinimui ir ligų profilaktikai. Perskirsčius Finansų ministerijos asignavimus Generalinei prokuratūrai numatyta 150 tūkst. Eur skubiam įgriuvusio Kėdainių prokuratūros pastato stogo remontui. Taip pat minimaliai perskirstomi Energetikos ministerijos asignavimai, skiriant 10,9 mln. Eur užsitęsus Ignalinos atominės elektrinės mažų ir vidutiniškai radioaktyvių trumpaamžių atliekų atliekyno įrengimui“, – sakė G. Skaistė. Finansų ministrė pažymėjo, kad dėl perskaičiuotų įverčių bendrojo vidaus produkto už praėjusius metus matoma, kad valdžios sektoriaus skola nebeviršija 45 proc. bendrojo vidaus produkto, ir pagal įstatymą privaloma kaupti Rezervinį stabilizavimo fondą, todėl yra tikslinama Rezervinio stabilizavimo fondo sąmata ir numatomi asignavimai, kurie bus nukreipti į jį. Taip pat dėl to yra tikslinamas grynasis skolinimosi limitas. Bendras biudžeto deficitas dėl priimtų sprendimų nesikeis ir bus 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto. Balandžio 14 d. pristatytu įstatymo projektu numatoma, kad 2022 metų valstybės biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis bus 5,1 proc. (733,6 mln. eurų) didesnės nei šiuo metu patvirtintame 2022 metų valstybės biudžeto plane ir sudarys 15 114,5 mln. eurų. Įstatymo projektu išlaidos sieks 17 492,1 mln. eurų ir bus 5,2 proc. (863,9 mln. eurų) didesnės nei šiuo metu patvirtiname 2022 metų valstybės biudžeto plane. Palyginti su patvirtintu 2022 metų valstybės biudžetu, asignavimai viršija pajamas 130,2 mln. eurų. Daugiausia pajamų tikimasi surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio– 440,9 mln. eurų; pelno mokesčio – 172,3 mln. eurų; gyventojų pajamų mokesčio – 119,7 mln. eurų. Kito materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos didinamos 52,8 mln. eurų; loterijų ir lošimų mokesčio pajamos – 2 mln. eurų; pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų – 1,9 mln. eurų. Šių metų valstybės biudžeto tikslinimo projekto priėmimas numatytas gegužės 17 d. Tam pritarė 117, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė trys Seimo nariai. Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija