Lietuvos vyriausybė ketina išpirkti likusias „Ignitis“ įmonės akcijas
Valandos
Vyriausybės planai išpirkti „Ignitis“ akcijas kelia abejonių
Lietuvos vyriausybė svarsto galimybę išpirkti likusias energetikos bendrovės „Ignitis“ akcijas. Vis dėlto toks planas sulaukia griežtos ekonomikos ekspertų ir analitikų kritikos.
Šią iniciatyvą iškėlė Seimo narė Rasa Ruginienė, tačiau, anot komentatorių, tikrasis tikslas gali būti siekis bendrovės valdymą perkelti už uždarų durų, sumažinant visuomenės kontrolę ir skaidrumą.
Finansinė našta – šimtai milijonų
Ekspertų vertinimu, akcijų išpirkimas valstybei kainuotų mažiausiai 380 mln. eurų, o galutinė suma galėtų išaugti net iki 700–800 mln. eurų. Tai reikštų didelį papildomą spaudimą valstybės biudžetui.
Pasak analitikų, tokia investicija atsipirktų labai lėtai: dabartinis dividendų pajamingumas siekia vos 6,5 proc., todėl vien išmokoms atsipirkti prireiktų apie 16 metų. Įvertinus skolinimosi kaštus, šis laikotarpis dar labiau išsitęstų. Tai kelia riziką, kad lėšos bus atitrauktos nuo kitų svarbių sričių, pavyzdžiui, gynybos finansavimo.
Skaidrumo mažėjimas ir investicijų stabdis
Šiuo metu valstybė jau yra didžiausia „Ignitis“ akcininkė ir gali priimti svarbiausius sprendimus. Todėl dalis ekspertų nesupranta, kokią realią naudą duotų visiškas įmonės perėmimas. Atvirkščiai – toks žingsnis galėtų sumažinti skaidrumą, nes bendrovės veikla būtų mažiau matoma visuomenei ir tarptautiniams investuotojams.
Be to, kyla grėsmė, kad papildomas finansinis spaudimas sulėtins investicijas į atsinaujinančią energetiką ir gali atgrasyti privačius kapitalo šaltinius.
Ekspertų reakcijos
Kritiką planui viešai išsakė buvusi premjerė Ingrida Šimonytė, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Vytenis Mačiulis ir „Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas. Visi jie pabrėžia, kad sprendimas būtų ne tik finansiškai rizikingas, bet ir žalingas Lietuvos energetikos sektoriaus ateičiai.
