Įvyko pasitarimas dėl mėšlo tvarkymo reikalavimų

Rengiamame projekte neliko didžiausią žemdirbių pasipiktinimą sukėlusios nuostatos – draudžiamuoju tręšti laikotarpiu laikinose rietuvėse laukuose saugoti mėšlą. Taip pat iki 2027 metų sausio 1-osios atidedamas reikalavimas smulkiesiems ūkiams (tręšiantiems ne daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų) tręšimui skystuoju mėšlu ir/ar srutomis naudoti laistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijas, o tręšiant didesnius plotus – taikyti išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijas arba kitas moksliškai pagrįstas amoniako išskyrimo į aplinką mažinančias priemones: separavimą, srutų rūgštinimą, probiotikus, mėšlo greitą įterpimą ar kultivavimą.

Tačiau projekte yra nuostatų, kurioms žemdirbių savivaldos organizacijos vieningai nepritaria. Apie dvidešimt pastabų dėl šio projekto raštu pateikė Žemės ūkio rūmai (ŽŪR), taip pat savo iniciatyva jų papildomai teikė ir pačios ŽŪR narės.

Nemalonia staigmena tapo tai, kad į pateiktas pastabas beveik nebuvo atsižvelgta. Projekto rengėjai tai argumentavo europinių direktyvų bei reglamentų reikalavimais bei nuorodomis į moksliniais tyrimais pagrįstus nacionalinius dokumentus: 2007 metų redakcijos Pažangaus ūkininkavimo taisyklėmis bei 2019 metais parengtu Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksu.

Pagal derinamą projekto versiją, leidžiamu tręšti laikotarpiu būtų privalu mėšlo rietuvę apjuosti ne žemesniu kaip 30 cm aukščio žemės pylimu. O draudžiamuoju tręšti laikotarpiu siūloma taikyti papildomas apsaugos priemones: aikštelėje supilti 50 cm aukščio orasausių durpių, pjuvenų arba 70 cm smulkintų šiaudų ar medžių lapų pasluoksnį ir, sukrovus rietuvę bei ją uždengus, aikštelę iš visų pusių apjuosti ne žemesniu kaip 50 cm aukščio žemių pylimu. Į rietuvę būtų leista krauti tik tiek mėšlo, kiek jo gali būti panaudoti to lauko tręšimui (laukuose, nurodytuose tręšimo mėšlu planuose).

Nuotoliniame pasitarime netrūko emocijų. Asociacijų atstovai vienas per kitą tvirtino, kad siūlomi reikalavimai yra pertekliniai. ŽŪR siūlė, kad mėšlą kraunant aikštelėje pakaktų ne 50 cm, o 20 cm aukščio durpių, pjuvenų arba 30 cm aukščio nesmulkintų šiaudų, medžių lapų pasluoksnio; aikštelę apjuosiantis pylimas galėtų būti ne 50 cm, o 30 cm aukščio; nelogiškas yra siūlymas rietuves „rišti“ prie mėšlo tręšimo planų, verčiant ūkininkus krauti papildomas rietuves, be to, tokie planai nėra ir visiems privalomi.

ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas pasigedo detalaus kiekvieno teisės akto pakeitimo aptarimo ir argumentavimo, o siūlomuose reikalavimuose pasigedo logikos, praktinio žvilgsnio į realybę, dokumento rengėjų supratimo, kas yra biologinės masės sandėliavimas.

Dėl reikalavimų logikos mintį pratęsė ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis, siūlydamas įsivaizduoti, kaip praktiškai atrodo rietuvės įrengimas ir pylimo suformavimas. Siūlomi nauji aplinkosauginiai „saugikliai“ iš ūkininko pareikalautų ne tik daugiau darbo ir laiko, bet būtų tiesiog meškos paslauga aplinkosauginiu požiūriu. Važinėjant žiemą būtų išmaurotos dirvos, atsirastų provėžos, o siekiant suformuoti reikalaujamo aukščio pylimą būtų nustumiamas derlingasis dirvožemio sluoksnis, tuo tarpu kai 20-30 cm aukščio pylimas įprastai suformuojamas plūgu.

Mėšlo rietuvės įrengimo logiką paaiškinęs S.Dimaitis taip pat atkreipė dėmesį, kad Pažangaus ūkininkavimo taisyklės, kuriomis remiantis siūlomi nauji mėšlo tvarkymo reikalavimai, yra rengti 2007 m., kai turėjome kitas sąlygas bei aplinkybes. Ar nevertėtų šiandien šias taisykles atnaujinti, jas pagrįsti remiantis esamu gyvulininkystės lygiu?

Žemės ūkio viceministras D.Dudutis pritarė, kad mintis gera, taip pat pastebėjo, kad diskutuojamas dokumentas techniškai yra nesudėtingai tobulinamas, nes tai ne įstatymo lygmens, o dviejų ministrų parašais tvirtinamas Aprašas.

Vis dėlto pasitarimo pabaigoje buvo prieita prie nuomonės ateinančią savaitę surengti dar vieną pasitarimą, kuriame būtų pateikta mokslininkų nuomonė.