Kaip prijungti Vilnių prie Rail Baltica geležinkelio trasos
Naujasis susisiekimo ministras kviečia visuomenę dalyvauti viešoje diskusijoje, kaip Vilnių prijungti prie ES iniciatyva tiesiamos ir jos didžiąja dalimi finansuojamos Rail Baltica geležinkelio trasos. Ši trasa sujungs keletą ES sostinių. Tik Vilnius lieka nuošalyje. Tačiau EK yra...
Valandos
Vilnius sparčiausiai vystosi vakarine kryptimi, todėl ir geležinkelio trasa turėtų prasidėti vakarinėje miesto dalyje. Kai centrinė ar miesto valdžios ryšis pradėti planuoti Vilniaus metro pirmojo etapo Centras – Pilaitė trasą, būtina metropoliteno ir naująją geležinkelio stotis sujungti, kad keleiviai iš vieno traukino galėtų persėsti į kitą tame pačiame pastate.
Pilaitės rajone prasidėjusi Rail Baltica trasa prie Rykantų pasiektų esamą geležinkelio trasą ir jos ribose būtų tiesiama iki atsišakojimo į Tarptautinį Kauno oro uostą Karmėlavoje. Vilniaus Rail Baltica atšakos galutinė stotis turėtų sutapti su pagrindinės Rail Baltica trasos Karmėlavos stotimi. Į šį transporto mazgą turėtų įsijungti ir perspektyvoje planuojamo Kauno bėginio transporto sistema.
Rekonstruota senoji Vilniaus ir Kauno geležinkelio trasa, kaip ir dabar, tarnautų krovinių pervežimui ir keleivių susisiekimui tarp joje esančių gyvenviečių, o naujoji, šiuolaikinius pasaulinius standartus atitinkanti trasa, tarpinių stočių neturėtų. Važiuodami naująja Karmėlavos oro uostą iš Vilniaus pasiektume per 18 min. Tai būtų gerokai greičiau, nei Vilniaus vakarinės dalies gyventojai dabar pasiekia vienintelę sostinės geležinkelio stotį. Šiai 80 km trasai pastatyti užtektų dabar geležinkeliams paskirtos pinigų sumos.
Nutiesus 8,0 km metropoliteno trasą, keleiviai iš sostinės centro Tarptautinį Kauno oro uostą patogiai pasiektų per 30 min.
Toks Vilniaus ir Kauno sujungimo sprendimas gali būti priimtas tik diskusijose aktyviai dalyvaujant visai Lietuvos visuomenei. Šį projektą dar labiau aktualizuoja kaimynystėje pastatyta Astravo AE. Juo Vilniaus gyventojai turėtų būti labai suinteresuoti.
Dabartinė valdžia ir jos globojama bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ gali turėti kitų interesų nei Lietuvos gyventojai, kaip panaudoti ES skiriamas lėšas. Kur tiesime geležinkelio trasą – klausimas neeilinis. Priimtas sprendimas turės ilgalaikių pasekmių, todėl visuomenė turėtų aktyviai ir drąsiai dalyvauti diskusijose ir reikšti svariais argumentais paremtą nuomonę.
