Lietuvos miškų ateitį spręs Nacionalinis miškų susitarimas: sieks suderinti skirtingus visuomenės grupių poreikius

Nacionalinio miškų susitarimo pagrindinis siekis – susitarti dėl ilgalaikės subalansuotos miškų politikos krypties bei atsakyti į skirtingų interesų grupių keliamus klausimus.

Už proceso priežiūrą ir koordinavimą bus atsakinga koordinacinė grupė, kurios nariais tapo miško savininkai, politikai, miškininkai, aplinkosaugininkai, mokslininkai, verslo ir visuomenės atstovai. Jie atstovaus keturioms skirtingoms interesų grupėms – politinei, ekonominei, socialinei ir ekologinei. Koordinacinės grupės sudėtis čia.

Veikimo ir sprendimų priėmimo taisykles koordinacinė grupė kurs pati

Ilgai trukęs koordinacinės grupės formavimas vakar buvo baigtas. Susitikime taip pat aptartos koordinacinės grupės veiklos gairės – visuotinės pagarbos kito išsakytai nuomonei principas, visų lygiateisiškumas pasisakyti, argumentavimas naudojant tik faktus ir patikrintą informaciją bei siekis sprendimus priimti bendru sutarimu, o jei to padaryti nepavyksta – balsuojant ar kitais būdais.

Nacionaliniame miškų susitarime naudojamas bendrakūros procesas ypatingas tuo, kad nėra jokio aukščiau esančio organo, sprendžiančio tai, kas ir kaip vyksta proceso metu. Tai – proceso dalis ir koordinacinės grupės nariai yra tie, kurie viso proceso eigoje užtikrins sklandų darbą, pasiūlymų apibendrinimą ir galutinių sprendimų priėmimą.

Pasak aplinkos viceministro Dano Augučio, interesų grupės bus dalinamos į dar smulkesnes sektorines grupes, kurios bus suskirstytos pagal interesų grupės viduje išsiskiriančius poreikius.

„Pavyzdžiui, jei kalbame apie ekonominį interesą, tai privačių  miškų  savininkai turi skirtingą problemų spektrą nei valstybei priklausančių miškų valdytojai. Socialiniam interesui atstovaujantys irgi turės skirtingus poreikius ir aktualijas – miško darbuotojų profsąjunga turės vienas problemas, o bendruomenės ir visuomeniniai judėjimai – turės kitas“ , – sako viceministras.

Sektorinės grupės turės sukurti ne tik savo siauro intereso viziją, bet ir visos Lietuvos miškų viziją. Koordinacinė grupė spręs, kokiu formatu, kiek laiko grupė dirbs ir kokie klausimai bus iškeliami. Kaip vėliau vizijos bus reitinguojamos ar kitu būdu išgryninamos – taip pat spręs koordinacinės grupės nariai.

Tikslas – išgirsti tuos, kurie anksčiau neturėjo progos pasisakyti

Pasak vienos iš proceso moderatorių Irenos Blaževičės, Nacionalinis miškų susitarimas bus vykdomas pagal „Future search“ bendrakūros metodą, kurio pamatas – bendros ateities vizijos sukūrimas ir partnerystės įgalinimas, įtraukiant platų skirtingų interesų šalių atstovų ratą.

„Visas Nacionalinio miškų susitarimo proceso planavimas bus nukreiptas į konkrečių klausimų, sprendimų nagrinėjimą, orientaciją į ateitį. Išliks svarbu turint savo interesus ir savo pasaulio matymą nepamiršti ir kitų intereso grupių konteksto. Didžiausias dėmesys bus skiriamas ateičiai ir sutarimo sritims, o ne praeities problemoms ir konfliktams“, – aiškina moderatorė.

Kaip teigia aplinkos viceministras Danas Augutis, klausimas dėl miškų – labai sudėtingas, todėl ir imtasi neeilinių priemonių – visas interesų grupes įtraukiančio dialogo kūrimo, kuriame visi turėtų vienodą pasisakymų svarbą.

„Organizuodami Nacionalinį miškų susitarimą ir matydami susipriešinimą tarp įvairių grupių, ieškojome sprendimo, kuris leistų maksimaliai įtraukti suinteresuotas grupes. Anksčiau buvo rengiamos rezoliucijos, renginiai, kiti dokumentai, bet pagrindinis jų trūkumas – ne visos suinteresuotos šalys būdavo įtraukiamos arba dalis jų buvo paliekama nuošalyje“, – sako D. Augutis.

Susitarimo procesas prasidės įvadiniu renginiu

Pirmasis ilgesnės trukmės Nacionalinio miškų susitarimo įvadinis renginys numatomas 2021 m. balandžio 26 d. Planuojama, kad jame dalyvaus iki 300 skirtingų suinteresuotų šalių atstovų, o galimybę viešai stebėti renginį turės visi, kam aktualus šis procesas.

Nacionalinio miškų susitarimo dokumentą planuojama paruošti iki šių metų rugsėjo mėnesio. Tikimasi, kad tai bus pirmasis toks nacionalinio lygmens susitarimas dėl Lietuvos miškų ateities, grįstas partneryste ir atviru, sisteminiu bei konstruktyviu dialogu.