Seimo nario Luko Savicko pranešimas: „Medienos aukcionuose pirmenybę suteikus šalies viduje dirbančioms įmonėms būtų sukurta papildomų darbo vietų“

Šiandien registruotas Miškų įstatymo pataisas, numatančias tam tikrus pakeitimus organizuojant valstybiniuose miškuose užaugintos medienos ir jos žaliavos aukcionų organizavimą, inicijavo 13 skirtingų Seimo frakcijų atstovų.

Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti konkrečius socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijus, kuriuos atitinkantys ūkio subjektai turėtų pirmenybę įsigyti aukcionuose parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas. Pagal parlamentarų siūlomas pataisas, pirmenybė atitektų šalies viduje veikiantiems ūkio subjektams, kurie per paskutinius kalendorinius metus įsigytą žaliavinę medieną naudojo gamybai ir kūrė papildomas darbo vietas.

„Šalies medienos pramonė sukuria akivaizdžiai didesnės pridėtinės vertės produktus, nei medienos žaliavos eksportas, todėl ši pramonė valstybei kuria gerokai didesnę mokestinę naudą ir daugiau darbo vietų nei žemą pridėtinę vertę sukurianti žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų eksporto veikla“, – sako vienas įstatymo projekto autorių Seimo narys Kęstutis Mažeika.

Parlamentaras taip pat pabrėžia, kad pagal šias įstatymo pataisas, aukcionų organizavimo ir vykdymo principai išlieka tie patys ir mediena bus parduodama didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, todėl Miškų įstatymo pakeitimai papildomos reikšmingos įtakos medienos kainoms, o kartu ir valstybinių miškų valdytojų pajamoms neturės.

Iš Lietuvos miškų kasmet rinkai pateikiama apie 7 mln. ktm medienos, iš kurių – apie 3,7 mln. ktm iš valstybinių miškų. Siūlomi nustatyti kriterijai būtų taikomi valstybiniuose miškuose pagamintai ir aukcionuose parduodamai medienai. Statistikos duomenimis, žaliavinės medienos eksportą vykdančioms įmonėms eksportuojant šį medienos kiekį sukuriama tik apie 13 mln. eurų pridėtinės vertės.

„Papildomas 500 tūkst. ktm medienos perdirbimas sudarytų galimybes sukurti apie 3 tūkst. naujų tiesioginių darbo vietų medienos perdirbimo sektoriuje. Apie 90 proc. medienos perdirbimo įmonių yra kaimo vietovėse, regionuose, todėl įstatymo projekto priėmimas prisidės prie regioninės politikos įgyvendinimo, darbo vietų kūrimo regionuose“, – įstatymo pataisų privalumus vardija vienas projekto iniciatorių Lukas Savickas.

Priėmus Miškų įstatymo pataisas, žaliavinė mediena ir (ar) miško kirtimo liekanos pagal ilgalaikes ir pusmetines sutartis pirmiausia būtų parduodama didesnę pridėtinę vertę ir darbo vietas kuriantiems ūkio subjektams. Tai leistų geriau užtikrinti Lietuvos socialinius ir ekonominius interesus, skatintų investicijas į medienos pramonę.

„Medienos eksportas reiškia prarastas galimybes plėtoti savo šalies medienos pramonę bei sukurti daugiau pridėtinės vertės. O nesukuriama pridėtinė vertė dėl eksportuotos medienos neapdirbimo Lietuvoje sudaro 100–130 milijonų eurų kasmet“, – būsimą ekonominę įstatymo pataisų naudą skaičiuoja L. Savickas.

Medienos eksportas taip pat sukelia ir papildomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas ir daro neigiamą poveikį klimato kaitai bei taršai. Transporto sektorius išmeta daugiau kaip trečdalį viso Lietuvoje išmetamo CO2, o kalbant konkrečiai apie medienos eksportą, skaičiuojama, kad vidutiniškai papildomi nuvažiuoti 100 kilometrų sukuria 1000 tonų CO2 (tiek CO2 absorbuoja apie 42 tūkst. medžių per metus).

Lietuvos medienos perdirbimo pramonės sektoriuje veiklą vykdo daugiau kaip 1000 įmonių.

Miškų įstatymo pataisas, pagal kurias medienos aukcionuose pirmenybė būtų suteikiama šalies viduje dirbančioms įmonėms inicijuoja šie parlamentarai: Lukas Savickas, Kęstutis Mažeika, Arvydas Nekrošius, Juozas Balys, Aidas Gedvilas, Vigilijus Jukna, Andrius Palionis, Remigijus Žemaitaitis, Ligita Girskienė, Gintautas Paluckas, Jonas Gudauskas, Paulius Saudargas, Rita Tamašunienė.