Dėl Covido draudimų didžiosios ES šalys prarado penktadalį savo ekonomikos

Vokietija gana lengvai įveikė „Covid-19“ apribojimų sukeltą krizę - atėmus 11,7 proc.  Tačiau Lietuva sugebėjo taip protingai nustatyti ekonominius suvaržymus, kad antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika susitraukė tik 3,7 proc.

Vaizdingai tariant, 2020 m. Antrąjį ketvirtį Ispanija ir Prancūzija prarado penktadalį savo ekonomikos, jei, žinoma, kalbame apie BVP.
Palyginus ekonominį nuosmukį tarp skirtingų ES valstybių narių, suprantama, kad buvo visiškai neteisinga nustatyti tokius didelius ir vienodus ekonominės veiklos apribojimus visiems tame pačiame nacionaliniame lygmenyje, nustatant tuos pačius apribojimus ir uždraudžiant ūkinę veiklą tankiai apgyvendintuose miestuose, mažuose miesteliuose ir pustuščiuose kaimo rajonuose.

Dabar, vasaros viduryje, beveik visų ES valstybių narių požiūris jau yra selektyvus. Draudimai ir apribojimai nustatomi atsižvelgiant į ligos protrūkį konkrečioje vietoje - mieste ar rajone, neišplečiant vietinio „Covid-19“ protrūkio visoje šalies teritorijoje. Šis požiūris yra protingas ir racionalus, tačiau 2020 m. Kovo mėn. Požiūris daugelyje vietų buvo isteriškas ir netgi pusiau beprotiškas. Daugelio ES šalių vyriausybės elgiasi kaip savo žmonių priešai, padarydamos visiškai nereikalingą ir neproporcingą žalą piliečiams ir įmonėms.

Tačiau BVP pokyčiai antrąjį 2020 m. Ketvirtį jau yra istorija. Svarbesnis yra klausimas, kaip greitai pavyks atsigauti didžiausių ES šalių ekonomikai. Tai, kas vyko, dar kartą pabrėžė vieną reikšmingą BVP trūkumą. 2020 m. Antrąjį ketvirtį stambios ES valstybės narės penktadaliu sumažino prekių ir paslaugų gamybą. Tačiau tai, kas vyko, neturėjo didelės įtakos bendram sukauptų turtų dydžiui. Sukauptos vertės (transportas, infrastruktūra, pastatai, gamybos priemonės ir kt.) Prarandamos ar sugadinamos per karus ar stichines nelaimes, tačiau tai netgi gali turėti teigiamą poveikį BVP, nes norint kompensuoti nuostolius reikia pagaminti papildomų prekių, atlikti papildomų statybos darbų ir pan. Po 2020 m. Antrojo ketvirčio sukauptas ES valstybių narių nacionalinis turtas nepasikeitė, todėl grįžti į ankstesnį lygį nėra jokių ypatingų kliūčių, nes grįžta senosios sąlygos.

ES Taryba dabar planuoja žymiai padidinti ES išlaidas, tikėdamasi artimiausiu metu pasiekti tokį patį BVP augimo lygį kaip ir antrąjį ketvirtį. Vien tik tokiam optimizmui nėra pagrindo. Skiepų nėra, liga lėtai plinta tarp visų gyventojų, todėl yra ir bus laikomasi daugybės apribojimų, įskaitant nutolimą. Tai savo ruožtu reiškia, kad daugelyje sektorių paslaugų apimtis ilgą laiką bus mažesnė nei praėjusiais metais. Jei restoranuose prie kas antro stalo gali sedėti lankytojai, jei kino salėse kas antra vieta turi būti laisva ir pan., Tada net atnaujinę darbą šios pramonės šakos galės pasiekti ne daugiau kaip 50% paslaugų apimties nei pernai.

Antra. Žmonės, praradę penktadalį ar net daugiau įprastų pajamų šiais metais, bus daug atsargesni išleisdami pinigus ir iškart nesinaudos didelėmis paskolomis. Greitai atkurti prarastą BVP gali padėti papildomas kreditas - išleidžiantis daugiau nei potencialios pajamos metais 2020 ir 2021 m. Ar skurdo ir nedarbo sąlygomis gyvenantys ispanai ir kitų didžiųjų ES šalių gyventojai neatsakingai imsis didelių paskolų, kad galėtų jas energingai išleisti? Greičiausiai labai atsargaus skolinimosi tikimasi ne tik šiais metais, bet ir artimiausiais metais.

Taigi Lietuvai nereikia skubėti paskirstyti pažadėtus ES milijardus. Daugybė milijardų ES ateis tik tuo atveju, jei įvyks labai optimistinis sutapimas.

Kita vertus, pagrindinė pamoka, kurią reikia išmokti iš 2020 m. Patirties, yra ta, kad lygiai tokių pačių apribojimų įvedimas visai šaliai, neatsižvelgiant į teritorinius skirtumus, turi būti vertinamas kaip nacionalinės ekonomikos nukreipimas, sustiprinantis padarinius ir yra neproporcingas ir be reikalo didelis.