Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija susitiko su Generalinės prokuratūros vadovais
2021 m. balandžio 21 d. pranešimas žiniasklaidai Vykdydama kriminalinės žvalgybos parlamentinę kontrolę Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija balandžio 21 d. posėdyje susitiko su Generalinės prokuratūros vadovais.
Valandos
Susitikimo metu generalinė prokurorė Nida Grunskienė ir generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas pristatė ir pakomentavo statistinius duomenis apie 2020 metais sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus ir kriminalinės žvalgybos subjektų vykdytus kriminalinės žvalgybos tyrimus.
Komisija nustatė, kad 2020 m. sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, t. y. telefoninių pokalbių kontrolė, slapta vaizdo ir garso kontrolė, slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas bei jų apžiūra ir kitos priemonės, buvo vykdomos 3369 asmenims, o 2019 m. tokie veiksmai buvo sankcionuoti 3849 asmenims. Šie duomenys rodo, kad praėjusiais metais Lietuvos kriminalistai stebėjo apie 11 proc. mažiau asmenų. Mažėjimo tendenciją prokurorai aiškina šalyje mažėjančiu nusikalstamumo lygiu.
Tokia mažėjimo tendencija buvo stebima jau anksčiau: 2016 m. buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai 5150 asmenims, 2017 m. – 4658 asmenims, 2018 m. – 4348 asmenims, o analizuojant ilgesnį, 2012–2020 m. laikotarpį, matoma, kad asmenų, kuriems buvo taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai, skaičius mažėjo net 53 procentais.
„Turime pagrindą teigti, kad tobulėjant kriminalinės žvalgybos metodams ir kontrolei, kylant kriminalistų kvalifikacijai ir jų veiklai tampant pastebimai efektyvesne, kriminogeninė situacija šalyje gerėja“, – kalbėjo Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Kęstutis Masiulis. Jis pabrėžė, kad visų septynių kriminalinę žvalgybą vykdančių institucijų darbą tikrai efektyviai kontroliuoja Generalinė prokuratūra ir teismai. „Tuo pačiu galime pastebėti, kad ir kriminalinės žvalgybos teisę turinčių institucijų darbas yra pasiekęs brandą, nes į prokuratūrą kreipiamasi gauti sankciją kriminalinei žvalgybai tik turint tikrai svarius argumentus, o daugelis bylų pasiekia teismus. Šiuo požiūriu Lietuva niekaip neišsiskiria iš kitų Europos Sąjungos valstybių“, – tęsė K. Masiulis.
