Vartotojai, „balsuojantys“ savo pinigine, yra pagrindiniai skatintojai judėti tvarumo link

Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, kiekvienas Europos gyventojas per metus sukaupia 114 kg plastiko atliekų. Nors plastiko gamyba bei vartojimas nuolat auga, tik 9 proc. plastiko atliekų pasaulyje yra perdirbama. Mažinant plastiko...

Vartotojai, „balsuojantys“ savo pinigine, yra pagrindiniai skatintojai judėti tvarumo link

Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, kiekvienas Europos gyventojas per metus sukaupia 114 kg plastiko atliekų. Nors plastiko gamyba bei vartojimas nuolat auga, tik 9 proc. plastiko atliekų pasaulyje yra perdirbama. Mažinant plastiko vartojimą daugiausia dėmesio tenka tvaresnių pakuočių pasirinkimui ir jų rūšiavimui – abu dalykai yra itin glaudžiai susiję, atkreipia dėmesį pakuočių gamintojai. Nuo šių metų pradžios Lietuvoje taikomi diferencijuoti mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis tarifai perdirbamajai ir neperdirbamajai pakuotei – už neperdirbamas pakuotes gamintojams tenka susimokėti daugiau. Tvaresnį produktų įpakavimą skatina ne vien įvairios direktyvos ar įstatymai. Pasak pakuotes gaminančios įmonės „Aurika“ tvarumo specialisto Mindaugo Jakučionio, kartais susidaro užburto rato įspūdis: vartotojai tikisi skatinimo iš valstybinių institucijų, šios laukia iniciatyvos iš verslo, tuo tarpu verslas yra pasiruošęs gaminti tai, ko nori vartotojas. „Būtent vartotojai, „balsuojantys“ savo pinigine, yra pagrindiniai skatintojai judėti tvarumo link – ypač šiuo klausimu aktyvi jaunesnė vartotojų karta, skirianti daugiau dėmesio tiek tvarumui, tiek pakuočių rūšiavimui. Dabar gamintojams uždėti ženkliuką „tvarus“ ant produkto tikrai nepakanka“, – komentuoja M. Jakučionis. Pokyčiai reikalauja investicijų Gamintojams, norintiems pakuoti savo produktus į tvaresnes pakuotes, tenka įvertinti, kad pakuočių keitimas į aplinkai draugiškesnes yra didelis iššūkis gamybai – būtina ne tik atitaikyti tinkamas žaliavas, bet ir iš naujo suderinti gamybos linijas. „Jei gamybos linija naudojama jau 20 metų, neretai ji net neturi techninių galimybių būti pritaikyta naujoms pakuotėms. Tačiau gamintojai deda pastangas ieškodami sprendimų, kaip patobulinti tiek gamybos procesus, tiek pačias produkcijos pakuotes. Tai reikalauja ne tik papildomų investicijų, bet ir laiko. Pavyzdžiui, sertifikuotos bioskaidžios pakuotės sukūrimas ir įvedimas į gamybą gali užtrukti nuo pusės metų iki metų, nekalbant apie paties produkto įvedimą į rinką. Vien produkto galiojimo laiko nustatymo procesas užtrunka 5 mėnesius“, – teigia M. Jakučionis. Gamintojai patiria papildomų sąnaudų ir dėl pakuočių tvarkymo mokesčio. Pavyzdžiui, minėtoms bioskaidžioms pakuotėms Lietuvoje taikomi didesni mokesčiai, nes šios pakuotės nėra laikomos perdirbamomis, kai tuo tarpu kitose šalyse jos gali būti traktuojamos kaip tvaresnis įpakavimo sprendimas. Dėl šios priežasties pakuočių gamintojai vis dažniau skatina verslo klientus savo produkcijai rinktis monopakuotes, sudarytas iš tos pačios rūšies žaliavų, kurios kelia mažiau iššūkių jas rūšiuojant ir perdirbant. „Monopakuotės yra vienas tvariausių sprendimų – tarpusavyje klijuojami PE arba PP plastikai, popieriaus sluoksniai, tokiu būdu gaunamos vientisos perdirbamos pakuotės. Kuriant gaminio pakuotę, svarbiausia išlaikyti vienos medžiagos principą – jei pakuotė yra iš plastiko, tokia turi būti ir jos etiketė ar papildomi priedai, kaip informacinės etiketės. Tai užtikrina, kad pakuotė bus visiškai tinkama rūšiuoti ir perdirbti“, – aiškina M. Jakučionis. Kaip viena iš tvarių pakuočių alternatyvų laikomos perdirbto plastiko pakuotės, tačiau gamintojai susiduria su kitu iššūkiu – pirminei pakuotei, turinčiai sąlytį su maistu, tinkamo perdirbto plastiko kiekis rinkoje yra ganėtinai ribotas, o jo kaina taip pat yra didesnė. Tai nulemia ISCC sertifikavimo sistema, kuri yra privaloma, norint tapti perdirbto plastiko, tinkančio maisto pramonei, grandies dalimi. „Šis sertifikatas patvirtina, kad visa tiekimo grandinė atitinka sertifikato reikalavimus – įmonė įsigyja perdirbtas žaliavas ir jas panaudoja pakuočių spausdinimui. Ant tokių pakuočių įprastai dedamas ir sertifikato ženkliukas“, – sako M. Jakučionis. Įmonei „Aurika“ sertifikatas „ISCC Plus“ suteiktas šių metų gegužės pradžioje. Efektyvesnė spauda – mažiau žalos aplinkai Nors gamintojai vis dažniau ieško galimybių atsisakyti itin tamsių ar blizgančių pakuočių, nes jos yra sunkiau rūšiuojamos ar neretai nebetinkamos perdirbimui, atspausdinti pakuotes galima ir aplinkai draugiškesniu būdu – „Aurika“ nuo 2017 m. nuolatos tobulina „Equinox“ spausdinimo technologiją, kuri sumažina dažų išeigą išlaikant puikią spaudos kokybę. „Equinox“ privalumas – tikslus norimų spalvų atkūrimas naudojant kuo mažesnį dažų kiekį ir tuo pačiu darant mažesnį poveikį aplinkai“, – sako M. Jakučionis. Pasak pašnekovo, judant tvarumo link svarbu suvokti, kad tai visų procese dalyvaujančių dalyvių atsakomybė: „Visiems tenka prisidėti: gamintojui – tai investicijos į naują pakuotės dizainą ir gamybos procesą, pakuotės spaudėjui – į naujas technologijas ir žaliavas. O vartotojui tenka prisidėti savo pasirinkimu ir tinkamu atliekų rūšiavimu“. Pranešimą paskelbė: Paulina Česonytė, UAB „Idea Prima“