Jungtinių Karalysčių firmos parduoda invazines šnipinėjimo programas represinėms vyriausybėms visame pasaulyje

• Jungtinių Karalysčių įmonės prekiauja ir parduoda šnipinėjimo programas šalims, kaltinamoms tokios technologijos naudojimu siekiant piktnaudžiauti žmogaus teisėmis.
•  Duomenys parodė, kad įmonėms buvo suteiktos licencijos parduoti stebėjimo rinkinius Pakistane, Omane ir JAE, bei kitur.
• Aktyvistai kritikavo tokių technologijų pardavimą šalims, turinčioms abejotinų demokratijos ir žmogaus teisių įrašų.
• „Šios priemonės yra naudojamos beatodairiškai stebėti mobiliuosius telefonus, pavyzdžiui, per protestus, ir rimtai kelti pavojų aktyvistams bei kitiems žmonėms visame pasaulyje“, - teigė Edin Omanovic, „Privacy International“ advokacijos direktorius.

Remiantis „Business Insider“ analizuojamais eksporto licencijų duomenimis, Jungtinių Karalysčių bendrovės parduoda šnipinėjimo programas šalims, kaltinamoms naudojant tokias technologijas pažeidžiant žmogaus teises.

Su tokia įranga galima stebėti ir perimti mobiliuosius telefonus tam tikroje teritorijoje.

Labiausiai paplitęs tipas yra IMSI gaudyklė, iš esmės suklastotas mobiliųjų telefonų bokštas, registruojantis kiekvieno prie jo prisijungusio telefono IMSI numerį arba tarptautinę mobiliojo abonento tapatybę.

Tai gali atskleisti įrenginio savininką ir leidžia sekti ryšių srautą.

Per pirmuosius tris 2020 m. Mėnesius neatskleistoms britų firmoms buvo suteiktos licencijos eksportuoti tokias priemones į Pakistaną, Indoneziją, Indiją, Omaną, JAE ir Pietų Afriką.

Daugelis išduotų licencijų buvo laikinos, leidžiančios Britanijos įmonėms reklamuoti savo gaminius tarptautinėse prekybos mugėse, nors jos dažnai tampa nuolatinėmis, kai yra susitarta dėl oficialaus susitarimo su klientu.

Kadangi perėmimo technologija yra „dvejopo naudojimo“, kuri gali būti naudojama tiek kariniams, tiek civiliniams tikslams, JK įmonės turi įsigyti Tarptautinės prekybos departamento licenciją parduoti šias priemones užsienyje.

Kaip ir JK vyriausybės rekomendacijose, perėmimo įrangos eksportas, kaip ir kiti dvejopo naudojimo produktai, kontroliuojami dėl „susirūpinimo vidaus represijų, regioninio nestabilumo ar kitų žmogaus teisių pažeidimų“.

Tačiau pačios vyriausybės atskleisti duomenu nenori, ar valdžios institucijos užkirto kelią eksportui dėl šių priežasčių.

Eksporto licencijų duomenys, apimantys pirmuosius tris 2020 m. Mėnesius, rodo, kad neįvardintai britų įmonei buvo suteikta teisė eksportuoti perėmimo įrangą į Pakistaną tuo metu, kai valdžios institucijos, reaguodamos į COVID-19, smarkiai padidino savo piliečių stebėjimą. Tai lėmė pažangių technologijų, paprastai skirtų kovai su terorizmu, naudojimą.

Pakistano ne pelno siekiančios žiniasklaidos, susijusios su demokratija, programos vadovė Hija Kamran teigė, kad šios technologijos naudojimas yra ypač susirūpinęs Pakistane, „kur vis dar kyla iššūkis pripažinti skaitmenines teises pagrindinėmis žmogaus teisėmis“.

JK bendrovei taip pat buvo leista eksportuoti perėmimo technologijas į Jungtinius Arabų Emyratus.

"Toliau licencijuodama perėmimo įrangos pardavimą JAE, JK vyriausybė supranta, kad teikia pelningus prekybos sandorius ir eina prieš savo" globalios Britanijos "viziją žmogaus teises ir pagrindines laisves", - sakė Sofija Kaltenbrunner. Tarptautinės laisvės kampanijos JAE vadovas.

„Emyratų valdžia stengėsi panaudoti tokią technologiją sistemingai griauti žodžio laisvę ir slopinti taikius nesutinkančius balsus“, - pridūrė Sofija.

Pietų Afrika, šalis, kurios teismai tik neseniai paskelbė, kad dideli stebėjimo pajėgumai yra neteisėti, 2020 m. Pirmąjį ketvirtį taip pat importavo perėmimo technologijas iš JK.

Šis sprendimas nurodo būdus, kuriais „užmerkiamos akys į šių paslaugų skaitmeninių teisių pasekmes pelningų rinkų, susijusių su stebėjimo technologijomis, altoriuje“, - sakė Džuljeta Nanfuka iš skaitmeninių teisių gynimo organizacijos CIPESA.

Slaptas komercinio šnipinėjimo pasaulis
2016 m. „Privacy International“ nustatė 104 JK bendroves, gaminančias stebėjimo technologijas, skirtas įrodymams ir žvalgybos informacijai rinkti, įskaitant daugelį, kurios gamino ir pardavė IMSI gaudytojus ir kitus perėmimo įrenginius. JK buvo antra tik JAV, kurioje yra 122 bendrovės.

„Šios priemonės naudojamos beatodairiškai stebėti mobiliuosius telefonus, pavyzdžiui, per protestus, ir rimtai kelti pavojų aktyvistams bei kitiems žmonėms visame pasaulyje“, - teigė „Privacy International“ advokacijos direktorius Edinas Omanovičius.

Išskyrus „BAE Systems“, vieną didžiausių pasaulyje ginklų gamintojų, nedaugelis britų stebėjimo bendrovių yra namų ūkiai.

Nepaisant to, tarptautinis įrangos pardavimas yra pelningas verslas. 2019 metais paskelbtoje „The Guardian“ ataskaitoje nustatyta, kad JK nuo 2015 m. Suteikė licenciją 95 milijonų dolerių vertės perėmimo įrangai.

2019 m. JK patvirtino perėmimo priemonių pardavimą Honkongo valdžios institucijoms, o protestuotojai buvo vis labiau stebimi, nes protestai plito visame mieste.

2017 m. Didžiosios Britanijos įmonė eksportavo IMSI gaudykles į Makedoniją, kol vyko masinė ryšių stebėjimo kampanija. Saudo Arabija, Egiptas ir Omanas, kuriuos JAV pelno nesiekiantys „Freedom House“ , taip pat pasinaudojo JK sukurta stebėjimo technologija.

Kaip rodo naujausi JK vyriausybės duomenys, ši tendencija išliko.

Kianas Vesteinssonas, „Freedom House“ technologijos ir demokratijos tyrimų analitikas, teigė: „Toks stebėjimas naikina laisvą saviraišką, nesvarbu, ar ji sėkminga, ar ne, todėl žinomi ir galimi taikiniai priverst riboti kalbą, kad apsisaugotų“.