Kiekvienas galime gyventi tvariau: patarimai, kuriuos lengva prisijaukinti

Geri įpročiai savuose namuose ir šeimos kepykloje

Švedijoje veikianti tyrimų bendrovė „SB Insight“ atliko nepriklausomą tyrimą „Sustainable Brand Index™“. Lietuvos vartotojų klausta, kaip vertina prekės ženklą per tvarumo prizmę. „Biržų duonai“ skirta 3 vieta pagal tvarumą Lietuvoje, o maisto ir gėrimų industrijoje – pirma. 

„Tai labai didelis įvertinimas, bet dar didesnė atsakomybė. Beveik dešimtmetį savo darbe siekiame suderinti tradicijas, inovacijas ir palankius sprendimus gamtai. Pirkėjų įvertinimas, kurį užfiksavo „Sustainable Brand Index™“ tyrimas, mums yra garbė, drauge ir postūmis ieškoti dar daugiau tvarių sprendimų. Kelios naujos idėjos plėtojamos jau dabar: kad palengvintume perdirbimo procesus atsisakome kombinuotos pakuotės, vasarą mūsų saulės jėgainės teritorijoje įsikurs bitynas, o ne prekinės išvaizdos duonos atgims gėrimų pavidalu“, – sako „Biržų duonos“ marketingo ir inovacijų vadovė Natalija Kurganovė.

Nuo 2015 m. kepykloje įdiegta šiluminės energijos taupymo sistema. Kepimo procesų metu skleidžiama perteklinė energija surenkama ir panaudojama šildyti patalpas, vandenį, įdarbinama duonos gamybos procesuose. Pernai įrengta 450 kWh saulės jėgainė pagamina apie 40 % kepyklos elektros energijos poreikio. Tikimasi, kad ateityje įsirengus dar ir vėjo jėgainę, tvari energija apims 100 % elektros poreikio. Atnaujinus visos teritorijos apšvietimą į LED, apšvietimui reikalingos elektros energijos sąnaudos sumažėjo 63 %. Visgi kepyklos kolektyvas tiki, kad ne tik dideli žingsniai prisidėjo prie to, jog per metus „Sustainable Brand Index™“ tyrime pavyko pakilti iš 10 vietos į trečią.

„Dideli pokyčiai neateina savaime, viskas susideda iš mažų sprendimų. Ir jie tikrai nelieka nepastebėti. Nuo vasaros kepykloje nebenaudojami 3 numeriu pažymėti kiaušiniai, o savo krautuvėse džiaugsmingai aptarnaujame ne tik skanių nuotykių ieškotojus, bet ir jų keturkojus. Taip pat savo skyreliuose atsisakėme plastikinių maišelių, šiaudelių, skatiname klientus atsinešti savo tarą gėrimams ir produktams. Patys produktus pradėjome fasuoti į daugkartinio naudojimo pakuotes, kad klientai galėtų grįžti pasipildyti. Šie sprendimai nereikalauja didelių investicijų, tad jeigu tik yra noro, kiekviena įmonė gali pradėti savo tvarumo kelionę nuo smulkių, bet vartotojui reikšmingų žingsnelių“, – dalijasi įmonės marketingo ir inovacijų vadovė.

„Biržų duona“ – tai didelė šeima, kuri džiaugiasi galėdama pasidalyti su kitomis šeimomis tvariais sprendimais, kuriuos galima pritaikyti savo namuose.

Ką tvaraus daro kepykla, o ką galime padaryti namuose?

Šeimos valdoma kepykla tvarius sprendimus įveda nuosekliai ir atsakingai juos puoselėja. „Šiemet išsikėlėme tikslą – šviesti tiek mūsų kolektyvą, tiek klientus, ir padėti ieškant, ką kiekvienas galime pakeisti savo kasdienybėje tvaresnio rytojaus link. Nereikia daryti didžiulių perversmų iš karto, užtenka bent mažo žingsnelio į priekį“, – įsitikinusi N. Kurganovė.

„Biržų duona“, tvariausias maisto produktų gamybos prekės ženklas Lietuvoje, dalijasi, kokių sąmoningų sprendimų ėmėsi, ir kaip nesudėtingai juos galima pritaikyti kiekvieno namuose.

Kepykla. Kas atsitinka, kai gaminiai prastai iškyla ar suformuojami neidealiai? Sumalę lentynos standarto neatitinkančią duoną „Biržų duonos“ darbuotojai gamina granolą, naudoja ledams, šokoladui. Iš konditerinių „nesėkmių“ šį pavasarį gimė „Tinginys“. Dalis jame naudojamų ingredientų yra rankomis gaminti, netobulos išvaizdos sausainiai. Užtat „Tinginio“ skonis ne ką mažiau tobulas.

Namai. Orkaitėje padžiovinta sužiedėjusi duona gali virsti gardžiais trapučiais. Išdžiovintą ruginę duoną malkite į džiūvėsėlius – jie sveikesni už įprastus kvietinius. Trupinti sausainiai tegu nugula į sluoksniuotą desertą arba tampa sūrio torto pagrindu. Jei stalas lūžta nuo gėrybių – nemeskite, o užšaldykite. Suporcijuokite ir į šaldiklį dėkite duoną, desertus, pyragus ir kitus kepinius, kurių nespėjate suvalgyti iki galiojimo pabaigos.  

Kepykla. „Biržų duonos“ technologai sukūrė specialų raugą, kuris „maitinamas“ sumalta neprekinės išvaizdos duona. Šis procesas ne tik eliminuoja maisto švaistymą – dėl raugo kepinys tampa išraiškingesnio skonio, ilgiau išlieka šviežias.

Namai. Duona ant mūsų stalo yra mėgstama ir valgoma, bet ar žinote, kad ją galima panaudoti ir kitur ūkyje? Duoną su mielėmis paverskite trąšomis. Mielinę sužiedėjusią ar net papelijusią duoną sumaišykite su medienos pelenais. Tokios trąšos padidins žemėje azoto ir kitų naudingųjų medžiagų kiekį.

Kepykla. „Biržų duona“ prieš kelis metus įsipareigojo atsisakyti 3 numeriu pažymėtų kiaušinių. Tuo metu būta skeptiškų nuomonių – esą tokio kiekio ne numerio 3 kiaušinių nebus įmanoma gauti (per metus kepykloje sunaudojama daugiau nei 1,2 mln. kiaušinių). Tačiau parodžius kitų kiaušinių paklausą atsirado ir pasiūla.

Namai. Ar pirkdami kiaušinius atkreipiate dėmesį į žymėjimą? Sąmoningai įsidėdami į krepšelį, kad ir brangesnius, bet ne narvuose laikomų vištų kiaušinius, parodome, kad mums išties svarbi gyvūnų gerovė. Jei atsisakysime kiaušinių, kuriuos padėjo žiauriomis sąlygomis laikomos vištos, ir tokį pasirinkimą skatinsime daryti kitus, ilgainiui kiaušinių, pažymėtų 3 numeriu, pasiūla irgi mažės.

Dalydamasi tvariais sprendimais – žaliosios energijos naudojimas kepykloje, maisto tausojimas, neprekinės išvaizdos gaminių panaudojimas kituose produktuose – „Biržų duona“ skatina ne tik savo darbuotojų, bet ir visuomenės sąmoningumą. Kiekvienas galime gyventi bent truputį tvariau. Vietoje to, kad maistą išmestume – pasidalykime su kitais, užšaldykime ar suteikime antrą galimybę. „Biržų duona“ įsipareigoja saugoti ne tik duonos tradicijas, bet ir tai, ką turime dabar – žalią ir švarią gamtą.

Kontaktinis asmuo:

„Biržų duonos“ marketingo ir inovacijų vadovė Natalija Kurganovė

+370 698 43803
natalija@birzuduona.lt