Veiklą efektyvinanti Kauno kogeneracinė jėgainė rengia naują poveikio aplinkai vertinimo programą

Dėl to pradėta rengti ir su suinteresuotomis šalimis derinti nauja poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programa. Svarbiausias pokytis lyginant su šiuo metu turimu veiklos leidimu – siekiama įvertinti galimybes padidinti energijos gamybai panaudojamų netinkamų perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčių atliekų kiekį nuo 200 tūkst. iki 255 tūkst. tonų per metus.

Pažymėtina, kad dar 2013 metais patvirtintas PAV leido jėgainei per metus sutvarkyti iki 300 tūkst. tonų atliekų per metus, tačiau tikėtasi, kad atliekos po mechaninio biologinio apdorojimo bus kaloringesnės ir jėgainė bus pajėgi paversti energija tik apie 200 tūkst. tonų atliekų per metus. Tokioms apimtims ir buvo gautas taršos ir integruotos kontrolės leidimas (TIPK). Daugiau kaip metus atliekas paverčiant energija matoma, kad atliekos po mechaninio biologinio apdorojimo yra reikšmingai mažesnio kaloringumo, tad KKJ technologiniai įrenginiai jų gali sutvarkyti daugiau ir taip dar svariau prisidėti prie sąvartynus pasiekiančių atliekų mažinimo.

„Technologiškai stabili jėgainės veikla ir sėkmingai baigti garantiniai bandymai rodo, kad jėgainė atitinka aukščiausius aplinkosaugos standartus. Jėgainėje įrengtos pažangiausios technologijos pajėgios į energiją paversti iki 255 tūkst. tonų į jėgainę tiekiamų atliekų per metus. Užtikrinę efektyvų jėgainėje esančių įrenginių išnaudojimą, dar labiau galėsime prisidėti prie Lietuvos sąvartynų mažinimo ir daugiau pagaminti pigesnės taip visiems reikalingos savo energijos. Šiuo tikslu ir organizuojame naują poveikio aplinkai vertinimą“, – teigia KKJ generalinis direktorius Ramūnas Paškauskas.

Įvertinti galimybę padidinti KKJ pajėgumus nuspręsta atsižvelgiant į tai, kad atliekų kiekis Lietuvoje nemažėja, jų tvarkymo poreikis ir toliau išlieka aukštas. Jėgainė sulaukia vis daugiau kreipimųsi iš atliekų tvarkymo rinkos dalyvių, tad atliekų sutvarkymo poreikis yra net didesnis nei buvo prognozuota rengiantis KKJ statyboms.

Didinti KKJ pajėgumus skatina ir tai, kad nuo 2020 m. pradėjusi veikti jėgainė per pastaruosius 12 mėnesių svariai prisidėjo prie šilumos gamybos kainos Kaune mažėjimo. Pavyzdžiui, šių metų sausį ir vasarį į Lietuvą sugrįžus šalčiui, Kauno mieste vidutinė pagaminamos šilumos kaina, „Baltpool“ duomenimis, atitinkamai siekė 1,51 ir 1,48 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) – arba 48 proc. ir 45 proc. mažiau negu prieš metus. Taigi, didesnis pagaminamos energijos kiekis sudarys prielaidas didinti konkurenciją ir taip dar labiau mažinti šilumos kainas.

Nauja KKJ parengta PAV programa bus pateikta tvirtinti Aplinkos apsaugos agentūrai. Gavus agentūros patvirtinimą, KKJ parengs poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, kurioje bus įvertintas KKJ pajėgumų plėtros poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai. Susipažinti su PAV programa galima ją parengusios bendrovės „Nomine Consult“ interneto svetainėje: www.nomineconsult.com/lt/paslaugos/aplinkosauga.

Šaltinis: BNS