Mokslininkai: Šiaurės Amerikos žmonės gyveno mažiausiai prieš 30 000 metų
Antikvariatas, įskaitant 1900 akmeninių instrumentų, rodo, kad žmonės aukštuose Chikite urvo kalnuose gyveno daugiau nei 20 000 metų, teigiama žurnale „Nature“ paskelbtuose dviejuose tyrimuose.
Įrankiai, rasti urve centrinėje Meksikoje, yra tvirtas įrodymas, kad žmonės Šiaurės Amerikoje gyveno mažiausiai prieš 30 000 metų - 15 000 metų anksčiau, nei manyta anksčiau, trečiadienį sakė mokslininkai.
Antikvariatas, įskaitant 1900 akmeninių instrumentų, rodo, kad žmonės aukštuose Chikite urvo kalnuose gyveno daugiau nei 20 000 metų, teigiama žurnale „Nature“ paskelbtuose dviejuose tyrimuose.
Anot archeologo Kipirano Ardeleno iš Zacatecas autonominio universiteto, kuris vadovavo vienam iš tyrimų, radioaktyviosios anglies romenys rodo, kad seniausi egzemplioriai yra nuo 33 000 iki 31 000 metų.
Tyrimo vietoje nerasta nei žmogaus kaulų, nei DNR pėdsakų.
Tarp specialistų vyksta aršios diskusijos, kaip ir kada žmonės atvyko į Ameriką, ir tikimasi, kad naujos išvados bus nuginčytos.
Dar visai neseniai buvo plačiai manoma, kad žmonės į Ameriką atvyko maždaug prieš 13 500 metų, atvykdami į Aliaską per sausumos tiltą iš šiuolaikinės Rusijos, o tada važiuodami į pietus. Tačiau per pastaruosius du dešimtmečius buvo rasta keletas senovės žmonių gyvenviečių, kurios buvo sukurtos dviem ar trim tūkstančiais metų anksčiau.